Vyras: Tai va, prisėjau grikių. Buvo rubežius Marcinkonių girininkijos ir Rudnios. Ir buvo 50 metrų pločio iškirsta ir suarta. Tėvas dirbo Marcinkonių girininkijoj, tai girininkas sako: „Sėkis grikius“. Tai tėvas ir privarė tų grikių. O paskum mus visus suvarė, o grikiai nedideli, ir visus reikėjo rauc. Uždėj tėvas normų – nu va, kap nori sūneli, davaj. Klupscia rauni ir verki, visaip. I pasakė: „Jei nenurausi, ėst negausi“.

Moteriškė: Tai ėst tai nesakė, valgyt. Ir dar tuos, kai mažukai, tai nepjausi, tai šitokiais pjautuvais atgraižo ir sustato rikias. O kap suodza gervės, tai atalakia. Nu i išmėcytos rikės, išmėcytos, apžystos. Vistiek saniau buvo sunkiau. Dar va ca bulbes augino. Dabar pasėjau grikiais. Grikiai gerai. Po grikių, jei bulbes pasodytai, tai labai bulbės geros būna. Ku nepasėsi, tai po grikių viskas dera. Matai, kokios, va, jų šaknys. Tai, matyt, kažko jos turi. Jau jei grikius pasėjo, tai sėja rugius, tai būna brandūs. Arba bulbes. Tai bulbės labai švarios būna, dera. Po grikių jau dera viskas.

Ranku sėja. Rinkimų prisriša va tokį va, prispila, i ranku. Gražiai apsėta. Pripratę rankos. I rugius ranku. Abiem rankom. Kap uogauna.

Vyras: Kap su sietuve, tai vienu ranku turi, o kitu – sėja. O kap rinkimu, tai abiem. Žmogus turi dirbti dviem rankom. A kitaip ėst negausi.

Moteriškė: Kap šienauna, tai kuo siauresniais pradalgiais, kap aukšti grikiai, tai nebarsto, gražiau gula...

I babkų kepa, i košį verda grikinį. Sumala, išsijoja. Košį verda iš miltų. Pas mus gi kruopų nedaro, tik tep sumala. Kap kruopas daro, ti palaidzia malūnėlį, ir kap seniau tas malūnas buvo, tai aukštai akmenį pakelia, lukštus nuima, i tadu niekociun (niekotaitės tokios buvo medinės) nuniekoja i tadu permala miltus. O jei kruopos, tai paslieka. Ir jau tuos gi kap nuniekoja, tai škada, liks gi daug lukštuose.

Nu ir va ca, kap per televizorių vis tas daktaras gi kalba, „Klauskit daktaro“, ti sako,grikiai labai gerai. Nuog cukraligės grikiniai miltai, grikinis maistas. Ypač pagyvenusiem.

Babkų tai ne visi vienodai kepa. Kuo daugiau riebalų indėsi, tai ji nebus tokia sausa, riebesnė. O tep tai grikinė ji labai daug reikalauna riebalų. Arba sviesto, arba smetonos, lašinukų su spirginaiciais. Gerai grikiai, gerai. Ale mažai kas sėja. Moterys vienos gyvena, tai kap ti tu užsiimsi.

Ir blynas grikinis skanu. I dar kap seniau, tai, žinokit, kap mama kepdavo grikinių miltų, tai da i žirninių sumala, inmaišo su žirniniais. I ku ji ti darė? Ant rūgštaus pieno, an išrūgų išplaka, tai jau tokios kap paduškos. Kap pavilgai riebaluose, tai net par barzdų bėga.Vasarą tai buvo mada, kap jau pareina iš darba priilsi, i tik: „Oj, ar yr grikinių miltų?“ I buzaitės grikinės.