Mūsų specialybė – taksidermistai. Viskas, kas susiję su iškamšom.

Dabar sūnus žmonėms užsakymą daro – šerno galvą, o kolega mešką restauruoja – be dantų, be nieko. Dedam protezus, viską tvarkom. Užsieny jie konvejeriniu būdu dirba: vienas lupa, kitas preparuoja, trečias kailį išdirba, ketvirtas skulptūrą daro, penktas vielas sudeda, o paskutinis, dailininkas, viską retušuoja, manikiūrus, pedikiūrus padaro. O čia viską vienas žmogus daro: gaunam eksponatą, pirmiausia jį nufotografuojam, paskui odą nulupam, raumenis taip pat nufotografuojam, išmatuojam, apdorojam kaulus, išvalom, chemikalais apsaugom nuo smarvės. Tada kaulai sustatomi, ir prie tų kaulų keramikiniu moliu sudedam visą struktūrą.

Tai ne vienos ir ne dviejų dienų darbas. Kailis yra ploninamas, bet turi pasilikti ir ausų kremzlės, ir lūpos. Kai ant tos skulptūros uždedamas kailis, žiūrim, kad nosis, akiduobės gražiai sueitų. Ir kai jau viskas sueina, tada žmogus dirba su stiklo audiniu: gautas korpusas pjaunamas, išlukštenamas ir vėl sustatomas. Molis keliauja į bačkas, o griaučiai – į utilizavimo konteinerius. Pasilieka tik kaukolė. Kai viskas sustingsta, suvirinama, ir tada tas kailis traukiamas, kad visi raumenys matytųsi. Ir nagai turi būti įleisti. Akis padarom, liežuvis irgi išdrožiamas. Viską dar reikia padažyti, visi manikiūrai, pedikiūrai, visa apdaila, – kad atrodytų natūraliai: ausys šonu ar tiesiai... Ir kai viskas baigta – dedam ant lentos pagal spintos matmenis.