Mes užsiimam styginių instrumentų remontu, restauravimu ir gamyba. Gaminam smuikus, altus ir violončeles (tik kontrabosų negaminam, jų atskiri meistrai). Dabar pjaunu smuiko viršų, o sūnus, va, nuvalė seną smuiką – jis labai užsidergia kanifolija (kai kurie muzikantai labai neatidūs). Būna, kad senų instrumentų lakas nusidėvi, tai reikia restauruot ir jautrias vietas, kur liečiasi su kūnu, palakuoti, bet tik kosmetiškai. Seno instrumento jokiu būdu negalima perlakuoti viso, svarbu išsaugoti autentiškumą.

Kaip tik dabar iš Tirolio parsivežiau medžiagų naujiems instrumentams. Mūsų medis netinka, jis yra greitaaugis, ir neturi to ypatingo rašto. O šitos medžiagos dar turės tris-keturis metus pastovėti. Čia jau mano paruošta – apie dvidešimt metų stovėjo klevas, ir spalvą įgavo. Darysiu smuiką. Visas daugiausia iš klevo, tik viršutinė deka – eglės.

Šis smuikas apklijuotas gintaru. Mes jį turim „aprengt“, kaip sako, kauliukus sudėt, stygas, atramėles... Tokių instrumentų yra visas kvartetas. Valdovų rūmuose koncertavo (susirinko daug žymių žmonių, buvo Japonijos ambasadorius, vos ne pasaulinis šou).

Visi lakai iš natūralių medžiagų. Daugiausia aliejiniai, bet jie ilgai džiūna. Smuiką ar altą gali padaryti per mėnesį, bet lakavimas – ilgas procesas. O spiritinių lakų – sudėtinga technologija.

Darom jau ketvirtą violončelę. Medžiaga brangi, tai rankom darau nuo nulio.