Pažymėjom vietas, kur jau bus traukimas, tai jis paeme, išpjove tas didesnes aketes tinkla leidimui i tadu apeja aplinkui su grąžtu. Čia jis vienas i padare.

Tie prietaisai vadinas bobos. Bačkos, bobos. Dabar jau pakeitėm juos varikliais, tai mažiau liaudies reikia. Prie variklia gali vienas dirbti, o prie bačkų–vos ne trys vienoj pusėj ir trys kitoj. Anksčiau brigadoj buvo dvylika. Jeigu ledas storas, peikenykų reikia daugiau, net keturiolikos. O dabar – aštuoni. Kiek lieka bedarbių! Užtai ir yr bedarbių, kai mechanizuotai dirba.

Tinklas vadinas stintinis. Šimtas metrų–viena sparna ir antrasis sparnas–šimtas. Bendrai – du šimtai metrų. Ti maišas gale tinklo (gali tų sparnų) yra – motnia. Visos stintelės ton motnion suveina.O tą pakraštį jau ištraukiam.

Iš senų laikų (gal iš rusų kalbos, ar iš lenkų) vadinas to valkšno–Padkalodina. Kiekviena valkšna turi sava pavadinimą. Pasakė – ir žinai, kur gali rasti žvejai.

Ant Lūšių kiek turim akečių? Čia reikia skaičiuot. Va, pavyzdžiui, Padkalodina, greta – Gilioji, trečia valkšna – Avuniotinė. Va jau, vadinas, Padiržinė. O toliau – Po beržais. Paskui ten –Pa žildėnais. A ten kampas yra – Gala Spraustuve. Kur valtine, ten anksčiau buva žydų pirtis. Tai kur trauksma? Trauksma Po žydų pirčiu. Daug ežeras turi tų pavadinimų. Čia iš senovės. Kad i verslo nėra, a pavadinimai liko. Ten, pavyzdžiui, buva pirtis tokio Paukštės. Vadindava: traukiam, davaj, po pirčiu Paukštės. Tas pusiasalis – Kunigų Ragas, tai ant Raga Kunigų traukiam. Gal tas pusiasalis buva švarus, gražus, matyt, kunigai plaukdava ten pailsėt, tai Kunigų Ragas likis. Ot, pavyzdžiui, kitas ežeras, Šakarva, irgi turi pavadinimus. Visur va teip. Tokia mada, matyt, iš senovės. Anksčiau žeme dalinta tais šniūrais, ir ežera tas pakraštys pavadintas Gala šniūra. Ten kalnų, tų, kur matot, ten – Briedžio Lovys...