Čia yra rožių ūkis. Dabar rožes skiepijam akiavimo būdu. Kitais metais šitas laukas žydės. Prieš žiemą paskiepytas akutes apkaupsim. Mums svarbu apsaugoti šaknies kaklelį. Šakas nukirpsim, ir erškėtis taps rože. Labai daug rožių negali gyvent tiesiog ant savo šaknų, tad šaknis liks erškėčio. Pavasarį erškėčio viršų nupjausim, ir iš tos prigijusios akutės pradės augti rožė. Kitais metais ji žydės. Senovinės, istorinės rožės žiedus krauna ant senesnės medienos, tai tos dar nežydės. Su kai kuriom reikia daugiau kantrybės, kol pražysta.

Mūsų mėgiamiausios – istorinės lietuviškos rožės. Važinėjam po kaimus, renkam, ieškom ir saugom, nes nyksta viskas, šakės. Visi tie europiniai projektai... Nusiperka sodybą naujakurys, viską išvalo.

Rožės yra komercinis augalas, ir labai yra daug suinteresuotų kurti naujas jų veisles ir jas patentuoti. Dabar skiepiju vokiečių selekcininko veislę AliBaba. Aš jam už kiekvieną akutę turiu sumokėti autorinį mokestį, nes jis yra jos autorius. Va tokių visokių niuansų yra. Autorinės teisės atsirado tiktai XX a. pradžioj. Istorinės veislės visiems prieinamos, bet jos nepopuliarios. Todėl skiepijam visas patentuotas. Žmonėm reikia tų naujienų.