Mano darbas – rėminti paveikslus ir bendrauti su žmonėmis. Žmonėms reikia pasiūlyti variantų, nes jeigu palieki laisvę rinktis, tai gali užtrukti labai ilgai. Visos medžiagos – atvežtinės, mes jas tik perdirbam. Lietuviai jau beveik nieko nebegamina, todėl viskas iš Italijos, Kinijos. Bet ne medžiagose esmė. Svarbus kiekvienas individualus pasirinkimas. Kartais įrėminimas gali kenkti kūriniui, tada pradedam žiūrėti, ką galima padaryti. O kartais ateina architektai, dizaineriai ir pasiūlo savo sprendimą.

Aš savo profesijos nesirinkau, tiesiog neturėjau kitos išeities. Turėjau pinigų, draugai pasiskolino, įkūrė kažkokią stalių firmą, bet ji bankrutavo. Tai jie man atidavė tas stakles. Staklės stovi, o pinigų nėra. Pagalvojau, kad šiek tiek moku rėmelius gaminti. Gal man jų prigaminti ir vežti į Vilnių pardavinėti? Per naktį iš turėtų lentų išfrezavau, pridariau, o rytą su dideliu sakvojažu išvažiavau į Vilnių. Atsistojau Pilies gatvėj, pardavinėju tuos rėmelius... Taip ir pradėjau...