Amatininkas aš. Iš odos dirbu, i viskas. Šiandien darom šunims antkaklius. Pjaunam jaučio odą, paskiau siūnam dvigubą, įdedam sagčius. Odas gaunam išdirbtas. Siūlai nebijo drėgmės, laiko gerai. Žmonės žino: ateina i perka. Nu bet čia tik išgyvenims. Bagots iš to nebūsi.

Iš apačios dedam minkštesnę odą, o iš viršaus, nu... pagal spalvą: juodą, rudą. Sagčius perku aš jau gatavus. Apkniedijam, įsiuvam, kaip kokiam daikto. Antkaklia, pavadėlia, tų, kų perk, tą darau. To, ko neperk, nedarau. Pavyzdžiui, tin arklio per metus nuperk vienų- du. Neapsimok nei dirbt. I tų išmierų visokiausių yr. Nežinosi, kokių ten daryt. O šuniu daugmaž vienodi. Ans gal ir sumažint, ir padidint. O arkliui nepritaikysi bet ko, kiekvienam turi skirtingai daryt.

Karvėm darom apynasrius, jaučiams, veršiams. Bet ir tų kainos – šešis eurus doud, i kas tas yr. Maža kaina, nieks nedoud daugiau. Pagrinde šunim pavadėliai, antkakliai, petnešos rogėm tumpyt, bet irgi mažai praša, – žiemos nėr, sniega nėr.

Dar medžiotojams diržus... bet y parduotuvis pilnos. Darau i peiliams įdėklus arba ten šautuvam diržus... Gali viskų padaryt, bet maža perka, nėr pirkimo. Nu.