Čia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika. Šiandien operavome pirštų daugybinius gėrybinius auglius. Daug jų buvo. Keista, kaip visi tilpo į pirštą. Operacija truko apie pusvalandį ar net mažiau.

Nuo skyriaus atidarymo užsiimu nervais.Prieš trisdešimt penkerius metus pradėjom nuo sudėtingiausios dalies: nuo nervų pažeidimų, nuo jų prisiuvimo, nuo replantacijų. Dar neturėdami supratimo ir apie kokias paprastas ligas...

Kai pradėjau, nervai man atrodė mistinė sritis, o kai įsigilinau, pasirodė, kad ji be galo įdomi. Dabar nervų pažeidimų būna labai nedaug, bet daugybė užspaustų nervų–milžiniškas skaičius. Anatomiškai yra daug tokių vietų, kur yra siaura. Pavyzdžiui, ties linkiais: kur galūnė linksta, ten tarp sausgyslių, raumenų turi praeiti ir nervai. Ir tie siauri tarpai dėl kokių nors priežasčių nervą užspaudžia ir sukelia įvairiausią simptomatiką. Ji labai dažnai visiškai neryški. Žmogui nėra gyvenimo, o kas yra, neparodys joks tyrimas. Ir kankinasi metų metais. O paieškos visai ne tos srities: jei negerai su ranka, sako: stuburas. Ir operuoja stuburus... Man jokie įmantrūs tyrimai, jokie rezonansai negali nieko parodyti. Tai labai subtilūs dalykai. Užtenka labai nesmarkiai paspausti, kad žmogui būtų sugadintas gyvenimas. Ir to įspaudimo nerasi jokiu rezonansu, jo nenustatysi jokiu elektros matavimo prietaisu, miografijomis ar kažkuo kitu. Labai delikatūs dalykai. Tai diagnozuoti reikia klausinėjant, kas žmogui blogai, kokios jam geros padėtys, kokios blogos, kaip keičiasi per parą.

Tai taip gyvenime susidėliojo, kad toks diagnozavimo metodas man padeda. Kaip „Opus“ radijo rubrikoje „Švelnūs tardymai“: kalbiesi ir susidarai vaizdą. Paskui pasitikrini. Yra ir provokaciniai testai, kai dar paspaudi, pasitikrini, ar taip. Kartais klysti. Aišku, kad yra tam tikras procentas ir nepataikymų, bet man šita sritis be galo įdomi. Gal ir ne man vienam, bet vis tiek daugybė jaunų žmonių eina į mūsų specialybę kitko: taisyti papus, o ne žmonių skausmą gydyti. Reikia gi gyvent, ir norisi gerai gyvent. Bet tikrai nebus tokio, kuris ir silikonus daro, ir į šitą sritį gilinasi. Gyvenimas jau parodė. Jau keli dešimtmečiai, kai ne vienas ir ne du, puikiai mokėję ranką prisiūti, išėjo į estetinę chirurgiją, ir atitolo, bijo prie rankos ir prisiliesti. Nes galva jau nebe ten. Lieka tik interesai. Čia nepribursi, visų vietų neužsėsi.