Šiandien malėm rugius. Vakar malėm kviečius. Kviečiai yra valcuojami. Tai sudėtingiausias malimas: grūdas turi pereiti per tris valcus (volus) ir per trisdešimt sietų, tada gaunami aukščiausios rūšies miltai. Smulkūs, tinka pyragams, sausainiams – viskam.

Rugius leidžiam per valcinę valomąją, šveitimą. Nušveičiam grūdus ir malam senobinėm akmeninėm girnom. Duonai neturi būti tokie smulkūs, kaip valciniai miltai. Sakoma, kad malimas tikrom akmeninėm girnom ir skonio duoda.

Girnas reikia nukelt, iškalt. Viską šitam malūne pasidarom patys, išskyrus volų refliavimą. Plieniniams volams reikia specialių staklių. Anksčiau į Kėdainius veždavom, dabar – į Panevėžį. Yra dirbtuvės, išilgai volų įpjauna įžambias bangytes. Ir tai reikia atlikt kas dešimt metų, nes jos nudyla. Mūsų volai prieš aštuoniasdešimt penkerius metus buvę trisdešimt penkių centimetrų storio, o dabar trisdešimties belikę. Net penki centimetrai sumalti per tiek metų, nors jie labai gero švediško metalo.

Čia yra švediškas malūnas, labai gerai padarytas, labai kantrus, neturi smulkių dalių. Mes tuo džiaugiamės ir dėkojam švedų inžinieriams, kad sugebėjo padaryt tiek metų veikiantį daiktą.