Atėję į lėktuvą, mes visada pradedam nuo jo būklės įvertinimo. Peržiūrime inžinierių paliktus įrašus, kokie galimi gedimai. Įsitikiname, ar tai neįtakoja mūsų šios dienos skrydžio, nes kai kada gali įtakoti. Ir tada jau vyksta derinimas. Kuro pildymas, sužiūrėjimas orų (dar prieš ateinant į lėktuvą tie sprendimai būna priimami), krovinių krovimas. Maistu ir keleiviais labiau rūpinasi palydovai. Ir žiūrime, kad viskas būtų padaryta laiku. Už koordinavimą atsako įgulos kapitonas. Kabinoje paprastai yra du lakūnai – kapitonas ir antrasis pilotas. Yra tam tikri skrydžiai, kai antrieji pilotai būna nepatyrę, tai tada skrenda dar trečias, saugos pilotas, kad tą nepatyrusį galėtų pakeisti. Ir kai egzaminų skrydžiai, trys skrenda. Nes nuolatos, kasmet ir kapitonus, ir antruosius pilotus reikia patikrinti, kaip laikosi procedūrų.

Darbo ir poilsio režimas reglamentuotas visoj Europoj vienodai. Nuo to, kaip anksti ryte darbą pradedi, priklausys tavo darbo dienos trukmė. Ir nuo tūpimų skaičiaus priklauso maksimali darbo trukmė. Jeigu du tūpimai, tai dar galimas maksimalus darbo laikas. Paskui, su kiekvienu tūpimu, pusvalandžiu trumpėja maksimalus leistinas darbo laikas. Tad darbo krūvis labiausiai priklauso nuo tūpimų skaičiaus. Ruošiantis tūpti ir pats tūpimo momentas, kuris trunka penkias-dešimt minučių, sudaro apie aštuoniasdešimt procentų viso skrydžio darbo krūvio.

Skrydžio sėkmė labiausiai priklauso nuo oro sąlygų. Kai stiprus vėjas, kai yra blaška, audra, tada iš tiesų yra sudėtinga. Ar kai slidus takas. Tokiais atvejais reikia maksimalius sugebėjimus parodyt. Pilotų darbas sudėtingas, bet ir labai įdomus. Ir kiekvieną dieną kitoks.