Jūs dabar stovite prie geriausio Lietuvoje arba pasaulyje medžio – graikinio riešutmedžio. Jis geras, nes yra atsparus šalčiams, anksti subrandina vaisių – riešutai subręsta (pirmieji pradeda byrėti) rugsėjo penktą. Ir trečia gera savybė – riešutai yra kokybiški: lengvai, dviem pirštais gliaudomi, branduolyje neturi kaulinių pertvarų, o branduolys užpildo kevalą šimtu procentų. Ir skonis nuostabus!

Branduolio pertvarėlių taip pat nereikia išmesti. Jų užpiltinės ar arbatos turi priešvėžinių savybių.

Čia yra trijų hektarų graikinių riešutmedžių giraitė. Kadais auginau kviečius, bet užkniso jų kūlimas, arimas, ir tada sugalvojau sodyti sodą. Pradžiai pasodinau vieną hektarą obelų sodo. Bet prie obelų labai labai daug darbo, ir obuolių niekas nenori valgyti. Vienam vilniečiui pasiūliau obuolių krapšelį, tai, sako, ačiū, mūsų vaikai jų nevalgo. Jiem reikia obuolių iš Maximos. Dar reikia obelis dukart per metus genėti, reikia purkšti, obuoliai nuskinti, sunešti į sandėlį, reikia perrinkinėti, o kai pasiūlius jų niekas neima, man širdis to skausmo neatlaiko.

Tada prie kiekvienos obelėlės pasodinau po graikinį riešutmedį, ir tos obelėlės, laikui bėgant, iš čia išeis. Aš jų nevarysiu, bet jos pačios kažkada išeis. O prie graikinių riešutmedžių nėra jokio darbo. Kai rašė „Ūkininko patarėjas“, auginant graikinius riešutmedžius pinigus reikia susirinkti nuo žemės. Nubyra, nuo žemės surenki, ir visas darbas.

Tie graikiniai riešutmedžiai – nei vienas negenėtas, niekada nepurkštas. O kai būna riešutų, rudenį susirenki nuo žemės, ir viskas. Čia tik žolytę vasarą nupjaunu, ir pasakiškas grožis.

Šitie medeliai yra maždaug aštuonių-devynių metų. Ir jau kokie du metai po trupučiuką dera. Jeigu kažkas kalba, kad yra greitai derančių, nelabai reiktų tikėti. Greitai nebūna nieko. Pirmaisiais metais dera vienetais, antraisiais – jau šiek tiek daugiau, o paskui vis daugiau ir daugiau, ir daugiau. Nuo šitokių medelių – maždaug dešimt, dvidešimt riešutų. O šiais metais matysim, tik Dievulis pasakys, kiek jų bus. Bet ateityje jau bus ir bus pakankamai.

Šitie medžiai, galima sakyt, nei trupučio neapšąla. O ligų ir kenkėjų turi visas pasaulis (va, tie vabalėliai – negeras dalykas, jie ant pumpuro sėdi, geria sultis, reikia kabyt daugiau gaudyklių). Nėra jokio individo, kuris jų neturėtų. Bet graikiniai riešutmedžiai ligų ir kenkėjų turi mažiausiai iš visų sodo augalų. Pasodinai šitą medį ir jau amžiams esi spakainas. Tik nuo žemės susirenki riešutus, ir viskas. Tinginio medis. Nieko nereikia daryt.

Dar aš auginu lazdynus. Jie specialios atrankos metodu padauginti, krūmelis visiškai nedidelis, bet jisai dera jau tais pačiais metais. Geras dalykas.