Virš keturiasdešimt metų dirbu šitą darbą. Dabar laukiam iškvietimo. Jau kompiuteriai yra, trys, keturi metai... Anksčiau žmogui reikėdavo skambinti telefonu, o mes viską priimdavom. Dar anksčiau buvo dispečerės, jos užrašydavo iškvietimus, perduodavo mums. O dabar kompiuteris yra, tai gaunam iškvietimą ir per minutę panašiai išvažiuojam.

Ekipažą sudaro felčeris ir vairuotojas. Dabar esam perkrikštyti bendruomenės slaugytojais, bet diplomas – medicinos felčerė. Mes mokėmės daugiau, negu medicinos seserys. Neprivažiuodavom anksčiau. Žiemą būdavo užpustyta, ir tie šalčiai didesni būdavo. Tai ir su traktorium žmonės atvažiuodavo pasitikti, ir su vežimais, su arkliuku esam važiavę, ir pėsčiomis – daug, daug kartų. I vieną kilometrą, i daugiau kartais nueinam. Esam i ligonį su rogutėm atvežę iki mašinos...

Šiandien, pavyzdžiui, atvežiau sunkų ligonį. Kraujo spaudimas buvo kritęs, ir cukrus labai pakilęs (cukralige sirgo). Tai lašelinę statom, viską padarom. Mes turim visą aparatūrą: deguonį i lašelines, i elektrokardiografus, i defibliatorius. Aprūpinti pilnai. Neatsiliekam nei nuo Klaipėdos, nei nuo Vilniaus.

O dabar esam Narvydžių kaime. Skundėsi krūtinės skausmais. Užrašyta elektrokardiograma, deguonies įsotinimas patikrintas, kraujo spaudimas. Išklausyti plaučiai, širdis. Radom lėtinįširdies veiklos nepakankamumą. Moteris 87 metų. Suleisti vaistukai ir nukreipta pas šeimos daktarą. Čia lėtinė liga.