Ergo yra darbas, o terapija – gydymas. Ergoterapija – kaip ir gydymas darbu. Arba gydymas veikla. Per kažkokias veiklas padedam atgaivint rankų funkcijas, kognityvines funkcijas. Taip pat einam į palatas, mokom, kaip patiems rengtis, praustis. Nes, tarkim, po insulto būna paralyžiuota viena kūno pusė, turi tik vieną sveiką ranką.

Pavyzdžiui, mano yra lūžęs kaklas ir pažeistos nugaros smegenys, aš kojų visiškai nevaldau, rankas – tik iš dalies, pirštų judesiai – labai riboti, tai tokiom rankom reikia išmokti vėl išsivalyti dantis, pavalgyt, apsirengti, susišukuoti. Pirštų judesiams ar rankų funkcijoms lavinti skirtos smulkiosios motorikos lavinimo užduotėlės.

Kai pacientų rankos pakankamai stiprios, ir tų sutrikimų mažiau, tai mes darom kažkokius darbelius, kalėdinius papuošimus, kad nukreiptume paciento dėmesį nuo jo ligos, kad jis mažiau galvotų apie savo negalėjimus. Parodom, kad vis dėlto, ir esant tokiai būklei, įmanoma kažką daryti.

Psichoterapija yra kas kita, nors mes iš dalies susiję. Tiesiog mes nevertinam ir neanalizuojam, mums svarbi emocija, toks teigiamas požiūris. Mes daug bendraujam su pacientais, stengiamės ir išsiklausinėt, ir susidraugaut. Ne visada jaučiamės kaip gydymo įstaigoj, kartais būnam kaip šeima prie apvalaus stalo. Pacientai pas mus guli net iki šimto dienų, tai per tuos tris mėnesius tikrai susidraugauji, ir jie vieni su kitais susidraugauja, pasikeičia informacija, patirtimi.

Aš jau du metus vežimėlyje sėdžiu. Prieš tai šešis metus dirbau šeštam skyriuj, dabar vėl grįžau į darbąir daug kuo galiu pasidalinti iš savo patirties.