Šiuo metu ilsiuosi. Iš ąžuolo drožiu skulptūrą visiškai laisva tema, savo malonumui (per visą sezoną šiek tiek pabodo drožti pagal užsakymus). Tema visiškai ne religinė, grynai pasaulietiška. Mintis būtų tokia: diedukai laukia anūkų, kurie išvykę, galbūt Norvegijoj ar Švedijoj. Ir, vat, jie sėdi ir laukia sugrįžtančių...

Viską drožiu iš ąžuolo. Ąžuolas lietuviškas, iš mūsų Ukmergės rajono. Tai pas ūkininką nusiperki, tai pas privatininką, o kitą kartą – ir iš valdiško miško. Visokiais būdais. Dabar sunku su ąžuolu. Brangus ir dar žada brangti (su urėdu kalbėjau, sakė, brangs). Nu, bet mano darbui apsimoka pirkti, nes jeigu ir tokią skulptūrėlę padarai, jau dalis atsiperka.

Drošiu dabar Laptevų jūros tremtiniams, – ruošiuosi, darau eskizus. Va šitą pabaigsiu, tai pradėsiu daryt tokią pusantro metro dydžio skulptūrą. Tą patį, kas bus lauke. Turiu sumanymą, kurį medyje pavaizduoti sudėtinga, tai noriu pabandyt iš pradžių mažesnį. Paskui jau, pavasarį, darysiu didesnius. Vieną skulptūrą jau esu padaręs, tai liko trys.