Čia tokia molekulinės bioenergetikos grupė. Turime dvi skirtingas tyrimų temas. Pirmoji susijusi su hipertermijos poveikiu normalioms ir vėžinėms ląstelėms. Kažkada vienas amerikietis gydytojas pastebėjo, kad karščiuojant tam tikri vėžiai išnyksta, tarsi savaime išgyja. Bet vėliau pasirodė, kad kitas vėžio formas ir jų metastazes toks gydimas net aktyvina. Mūsų tyrimo tikslas – suprasti, kuriais atvejais vėžys gydytinas hipotermija, o kuriais atvejais reikėtų to vengti. O pasaulyje jau daugybė hipoterminės onkologijos klinikų, šis metodas taikomas visko iki galo neišsiaiškinus.

Dar mes norim suprasti, kaip karščiavimo ir dar aukštesnė (maždaug iki keturiasdešimt penkių laipsnių) temperatūra veikia normalias ląsteles. Nes norint gydyti vėžį svarbu nepakenkti normaliam audiniui. Toks vienas projektas.

Naujas projektas – visai kita tema. Tiriame augalų sėklų atsaką į stresą. Pradėjome šį projektą su partneriais iš Baltarusijos. Iš pradžių manėme, kad tik šiaip pažaisime, pažiūrėsime, kas čia bus, bet gavom rezultatus, kurie į tą žaidimą įtraukė, pasidarė labai įdomu. Sėklos kelias minutes yra veikiamos elektromagnetiniu lauku (radijo dažnių) ir šalta plazma, ir žiūrima, kaip tai veikia jų daigumą bei tolesnį augalo vystymąsi. Su vienmečiais augalais tokių darbų yra padaryta labai daug, o mes paėmėm daugiamečius ir staiga pamatėm, kad poveikiai visiškai kitokie, daug stipresni! Pavyzdžiui, Smirnovo rododendrus užauginom aštuoniolika kartų didesnius nei kontroliniai. Fantastika!

Nuo augalų genų raiškos atsako į stresą temos jau perėjome prie ekologinės temos, nes matome, kaip kažkas keičiasi, kaip augalai bendrauja su rizosferos bakterijom ir grybais. Užtenka vos kelių minučių poveikio stresu, kad po metų matytųsi didžiuliai paveiktų ir nepaveiktų sėklų skirtumai. Tokių dalykų dar niekas nėra pastebėjęs.

Pavyzdžiui, šiais metais pasirinkom vaistinį augalą ežiuolę ir pasižiūrėjom, kas nutinka minimaliai ją paveikus prieš sėją. Paveiktos sėklos dygsta truputį greičiau, bet vėliau jų išeiga – visiškai vienoda. Bet kai po keturių mėnesių pamatavome, kiek šio vaistinio augalo lapuose vitamino C ir cikorinės rūgšties, pamatėme, kad vitamino C yra dvigubai, cikorinės rūgšties – tris su puse karto daugiau. Atlikę bandymą su keturiais augalais, gavome statistiškai patikimus rezultatus. Ir tiesiog apakome: niekas tokių dalykų nėra aprašęs! Išbandėm su visokiom žolėm, ir su visais augalais gauname labai įdomių rezultatų. Dabar apie tai rašau straipsnį į „Natrium Product Research“.

Tyrimo tikslas buvo pagerinti sėklų daigumą, bet iš tiesų poveikis žymiai didesnis. Daigumo jis gali ir nepakeist, bet, praėjus metams, išlenda įdomūs dalykai. Dabar bandysim suprasti tą mechanizmą – kokie čia fantastiniai efektai, kas juos lemia? Pradėjom dirbti su botanikais, kurie tiria augalų rizosferą, taip pat su augalų molekulinės biologijos specialistais, kurie mums daro probionikos tyrimus ir taip pat jau mato skirtumus...

Pati sau atradau augalų komunikacijos ir augalų neurobiologijos, augalų elgsenos temas. Dabar parengiau seminarą ir tai, ką sužinojau, pradėsiu pasakot kitiems, nes tai yra žiauriai įdomūs dalykai. Augalai tikrai jaučia, ir jie reaguoja (galiu pasakyti – vegetaram nebebus ką valgyti). Įdomu sužinoti, kad šalia gyvena labai sudėtingi organizmai, kurie moka spręsti problemas. Italijoje jau yra ir augalų neurobiologijos institutas, o viena iš knygų, kurią dabar skaitau: „Plant Intelligence and Behaviour“.

O ta hipertermija – dar įdomesnis frontas. Labai dar daug nepadaryta, manau, ne vieną disertaciją galėtume šia tema parašyti... Turiu komandą, kuri su manim dirba daug metų (mano buvę doktorantai), ir mums čia labai smagu.