Kai tvarkau lentynose knygas, užsimaunu mėlynas pirštines, nes knygose būna dulkių erkučių...

Šiandien buvo labai gražus epizodas: atėjo žmogus, apsidairė – išplauta, sutvarkyta, tai nusiavė batus, paliko už durų ir atėjo basom, vilnonėm kojinėm... Moterys, kurios skaitė spaudą, sako: „Tokie kultūringi gali būti tik iš Bajorų kaimo“, nes jisai būtent ten gyvena. Tas žmogus atėjo ne knygos, nors šiaip yra skaitantis (skaito tik istorines knygas). Atėjo pasidomėt, kaip galėtų sudalyvaut „Protų mūšyje“, ar įmanoma kažkur prisijungt, ar yra tiesioginė transliacija.

Nes žiūrėjo laidą, pasitikrino savo žinias ir suprato, kad yra pats protingiausias – niekas tiek neatsakė. Pasižiūrėjom, kad ir Rokišky yra komandų, kad muziejuj „protų mūšiai“ vyksta kiekvieną antradienį. Dabar, sako, vaikštau pėsčias, bet susitvarkysiu mašiną ir važiuosiu į Rokiškį, bent pasižiūrėt ar parodyt savo išmintį. Dar pasitikrino „Vikingų loto“ bilietą, apsiavė batus ir išėjo.

Pas mus, kurie skaito, tai skaito visą gyvenimą. Taip ir ateina: ar lyja, ar purvas, ar vasaros karščiai. Daugiausia skaitanti moteris yra aštuoniasdešimt šešių metų. Gyvena prie Sartų ežero (iš ten Klaudijus Driskius yra kilęs). Tai iš jo kaimo jinai ateina. Pilnas maišas knygų ir, sako, nerandu namuose vietos, man jau reikia skaityti. Yra tokių moterų, jos dar ir kaimynei paima – žino, koks kaimynės skonis, gal ir paskatina skaityt. Ir paštininkai yra kaip knygnešiai. Jeigu pensijas neša, nuneša ir knygų. Taip mes esam susitarę. O po mėnesio vėl tas knygas man grąžina.

Vaikai ateina per pertraukas ir po pamokų. Bet esam susitarę, kad per pertraukas kompiuterių nejungiam. Kažkaip kaimo vaikai dar klauso. Eina prie žurnalų: „Iliustruotas mokslas“, „Iliustruota istorija“. Kažką pavarto. Išklausai ir visokių istorijų, ašarą nubrauki, tiem mažiukam atsirišusį batraištį užriši. Kažkaip jiems labai reikia tokio bendravimo. Galiu pasakyt, kad kai pradėjau dirbt, ateidavo prie kompiuterio. Nes buvo pati pradžia, dar namuose jo nebuvo. Būdavo, rašom į eilę: pusė valandos, valanda. Praėjo penki metai, jau visi namuos turi kompiuterį, ir jie jau grįžta prie knygos, ar ateina ieškodami to bendravimo...

Vaikai skaito, jeigu yra šeimoj tradicija. Yra tokių, kur visa šeima skaito: seneliai, tėvai broliai, seserys. Bet jeigu šeimoj nėra tos tradicijos, tai sudėtinga. Sudėtinga yra.