Esame avių ir ožkų pieno sūrio ūkyje. Dabar mes dedame į formas ir ruošiam slėgti avių pieno sūrį. Prieš tris valandas pieną užraugėm, tada dėjom pieną sutraukiantį fermentą ir dar palaikėm keturiasdešimt penkias minutes. Tada pjaustėm tą sutrauktą pieną iki smulkių smulkių ryžio dydžio grūdelių, tą masę šildėm iki trisdešimt aštuonių laipsnių ir dabar iš jos formuojam sūrį – dedam į formą. Po to mes jį kas penkiolika minučių tris kartus versim ant kito šono, kad iš visų sūrio pusių išbėgtų išrūgos. Ir su kiekvienu apvertimu vis didinsim slėgį, kad slėgtųsi vis smarkiau. Paskui jau maksimaliai suslėgtą sūrį kelioms valandom paliksim ramybėje.

Kadangi sūriai nedideli, tai slėgsim kokias dvi tris valandas, paskui išimsim, sūdysim ir stumsim į šaldytuvą atvėsti.Po atvėsimo, kitą dieną išimsim iš formų ir dėsim į brandinimo kameras ant medinių lentynų. Ir ten jisai gulės tol, kol bus suvalgytas. Minimum šešiasdešimt dienų iki pirmo paragavimo. O paskui jis jau gali kameroj, pastoviose sąlygose, stovėti iki metų ir daugiau. Tik pirmą mėnesį jį reikia apversti kiekvieną dieną, o vėliau jau galima vartyt tik kas antrą dieną, paskui – kas trečią. Kai sūris jau visiškai sunokęs, pakanka apversti kartą per savaitę.

Šiemet melžiam 150–160 ožkų ir apie tris šimtus avių. Dirba septyni žmonės ir mes, du savininkai.