Esu Saulius Pomerneckas, architektas. Kompiuterizacija vis labiau išstumia rankų darbą, ir mes rankom brėžinių jau nebraižom. Pagrindinis dalykas yra eskizavimas – eskizuojame kalkes. Bet mano kartai pagrindinę idėją lengviau išreikšti pasitelkus galvą-ranką-popierių, o ne galvą-kompiuterį-krūvą programų.

Dar mes darome labai daug maketų. Jeigu konkursas ar sudėtingesnė vietovė – darome to objekto darbinius maketus. Taip gali labai greitai materializuoti pirminę viziją. Pasidaręs tą tūrį, gali medžiagos pridėt ar atpjaut, gali jį pasukti. O kompiuteris, koks jis bebūtų galingas, elementariam tūriui gauti reikalauja daug laiko ir daug nereikalingų judesių. Todėl mes biure maketavimui skiriame daug dėmesio, nors matosi, kad jaunoji karta labiau linkusi daryti tūrinius 3D vaizdus.

Dabar užsakymų turime, dirbam ir su centrine miesto dalim, ir su ofisų pastatais. Dar pradinė stadija, projektiniai pasiūlymai, dar ne techninis projektas, kuriam reikalingas maketavimas. Maketuodami žiūrim, kaip tūris įsipaišo į aplinką. Nes jeigu gali savo suprojektuotą namą iškelti ir pastatyti kitoj vietoj, vadinasi, blogai padarei. Mano manymu, pastatas turi papildyti būtent tą erdvę, kurioje jisai stovi. Pavyzdžiui, urbanizuotoje teritorijoje jau yra nusistovėjęs gatvių tinklas, užstatymo perimetras, kažkokios perspektyvos, vizualinės ašys, ir turi į tai reaguoti.

Jeigu projektuojami objektai nesudėtingoj aplinkoj, tai biure apsitariam, ir aš paskirstau, kas ką dirba. O jei būna rimtesni atvejai, mes susėdę penkiese pasišnekam, nuvažiuojam į vietą, o paskiau kiekvienas pasidarom po savo viziją ir kartu aptariam jų privalumus ir trūkumus.