Ventiliacinių sistemų valymu užsiimu jau apie dešimt metų. Mano lietuviškas išsilavinimas – maisto ruošimo darbuotojas. Atvažiavau į Vokietiją pas sesę, ji pradėjo netoli Kylio dirbti su žirgais, tai ir aš prisidėjau. Apie penkerius metus dirbau su žirgais. Paskui ėmiausi statybų, bet nelabai sekėsi (tai mokėjo, tai nelabai). Tada susiradau šitą šefą ir pradėjau čia dirbti, – viskas tvarkoj!

Daug kur Vokietijoje esu buvęs, bet Berlynas man patinka labiausiai. Su darbo reikalais daug važinėjam, ir į užsienį tenka. Net Afganistane esu buvęs su šituo darbu: karinėj bazėj valėm ligoninę, ligoninės valgyklą. Nedidelė mūsų ta įmonė, bet Berlyne darbo pakanka. Nors čia tokių valymo firmų nemažai, bet šefas darbo randa, ir mes vis dar plečiamės (pradėjome su viena mašina, o dabar turim jau keturias). Ir naujų žmonių atsiranda (vis ieškom, sunku rasti).

Į Lietuvą, tėvus aplankyti važiuoju per metus porą kartų – vasarą ir Kalėdom. Jei nepavyksta, tai kartą per metus. Kartais tėvai atvažiuoja. Į Lietuvą grįžti planų lyg ir nėra: dukra – čia, žmona – irgi čia.