Berlyne atsidūriau beveik prieš metus. Norėjosi gyvenime tam tikro pokyčio, juolab kad mano aplinkoje buvo daug didelę patirtį užsienyje sukaupusių žmonių, gyvenusių Londone, Vokietijoje, buvusių Amerikoje, kitose šalyse. Ir man norėjosi tai patirti. Įstrigo ir buvusio kolegos frazė, kad kiekvienam lietuviui reikėtų nors trumpam pagyventi svetur, kad geriau suprastų, kokia turtinga yra Lietuva. Aš visiškai su juo sutinku. Pagyvenęs kitur, iš tiesų supranti, kad Lietuva labai turtinga ir žmonėmis, ir kultūra, ir mūsų miestų infrastruktūra labai gera. Pasirodo, mes nesame ir biurokratijos čempionai: mane nustebino popierizmas ir biurokratija Vokietijoje (tarkim, Lietuvoje metinę pajamų deklaraciją užpildome patys, prisijungę prie elektroninės bankininkystės, o čia renkame čekius, pildome dokumentą, prašom tarpininkų pagalbos, nėra galimybės pajamas deklaruoti kita kalba, etc.), bet jie nekreipia dėmesio – standartinė tvarka ir tiek. Be to, čia yra kitų gerų dalykų, kokių mums kol kas šiek tiek stinga.

Esu iš Klaipėdos krašto, septynerius metus gyvenau Vilniuje ir išvykau į Vokietiją. Čia dirbu medicinos turizmo startuolyje, atsakau už sąskaitų išrašymą ir operacijų planavimą. Medicininis turizmas suteikia pacientui galimybę gauti kokybišką gydymą bet kuriame pasaulio krašte. Tai kilni misija, ir aš labai džiaugiuosi, kad galiu prie jos prisidėti.

Esu baigusi lietuvių kalbos ir literatūros bei edukologijos studijas, bet dirbu visiškai kitoje srityje. Mūsų kompanija yra daugiakultūrė, joje žmonės kalba įvairiomis kalbomis (arabiškai, rusiškai, prancūziškai, vokiškai, itališkai), bet pagrindinė – anglų. Kai tik pradėjau dirbti, buvo tokia kuriozinė situacija: žmonės klausė, iš kur aš. Tad kartais tekdavo rodyti google maps. Buvo toks atvejis, kai mane, kad Lietuva – tai sala. Ir mane bandė tuo įtikinti. Buvo ir juokinga, ir graudu... Atsiminsiu tą kuriozą visą gyvenimą. Beje, apie Vilnių girdėjusių buvo daugiau, dėl puikių IT specialistų.

Aš darbo ieškojau internete. Yra toks puslapis: Berlin startup jobs, kuriame labai daug pasiūlymų. Kita vertus, tie darbai neprognozuojami, nežinai, ar po mėnesio dar juos turėsi. Lietuvoj gana įprasta dirbti su neterminuota sutartimi, o čia, jei gauni sutartį kokiem dviem metam, tai jau pasiekimas. Nebent dirbtum kokioje didelėje kompanijoje, tuomet visai kas kita. O startuolių kompanijų čia labai daug, tokiai veiklai sudarytos ypač geros sąlygos. Suvažiuoja žmonės iš viso pasaulio. Ir dažnai jauniems žmonėms tai tarsi tarpinė stotelė, kur jie gali įgyti naujų kompetencijų, žinių, suprasti, ką iš tiesų nori gyvenime veikti, o kartais ir pasiilgti gimtojo krašto.

O Berlynas – kosmopolitinis ir daugiakultūris miestas, atviras pasauliui ir žmonėms, bet turintis ir labai tvirtų tradicijų, pavyzdžiui, kalbą. Berlyne gali pamatyti daug skaitančių žmonių, jie skaito važiuodami į darbą arba iš darbo, taip pat kokiose miesto kavinėse, parkuose. Man tai labai svarbu. Ir aš daug skaitau: publicistiką, psichologinę, edukacinę literatūrą, Mane domina saviugdos ir bendravimo su žmonėmis temos. Skaitau daugiausia anglų kalba, bet nepamirštu ir lietuvių autorių knygų. Dar sekmadieniais Berlyno lietuvių mokykloje mokau 7–10 metų vaikus lietuvių kalbos. Tai mano pomėgis.