Dirbu startuolyje, kuriančiame programinę įrangą finansiniam nekilnojamojo turto valdymui. Šiam startuoliui dar tiktai metai, esu jame atsakinga už į vartotojus orientuotų strategijų kūrimą ir įgyvendinimą (man kartais sunku rasti lietuviškus terminų atitikmenis, nes visą laiką dirbau užsienyje, anglakalbėje aplinkoje).

Vilniaus universitete studijavau ekonomiką, o pirmą darbą susiradau būdama Turkijoje. Dar studijuodama, su Erasmus programa buvau išvykusi į Stambulą, kurman labai patiko. Tad nusprendžiau, kad baigusi universitetą noriu gyventi ir dirbti Turkijoje (2012-aisiais ten dar buvo šiek tiek atviresnė ir palankesnė politinė situacija). Susiradau darbą amerikiečių įsteigtoje įmonėje, konsultuojančioje rinkodaros klausimais. Vėliau su ta pačia įmone persikrausčiau į Budapeštą, po to Ameriką (New Hampshire), dar kuriam laikui buvau sugrįžusi į Budapeštą, tada krausčiausi į Krokuvą , o po pusmečio vėl grįžau į Budapeštą.

Pagaliau 2014-ais atsikrausčiau į Berlyną (dirbdama vis toje pačioje amerikiečių įmonėje). Tad iš viso 7 metus dirbau strateginės rinkodaros konsultavime su įvairiomis tarptautinėmis kompanijomis. Ir atėjo laikas, kai norėjosi pokyčių, kažko naujo, tad nuo 2019 m. kovo pradėjau dirbti dabartinėje įmonėje. Mano užduotis – kurti strategijąir diegti procesus užtikrinant, kad vartotojai ir jų poreikiai būtų visos organizacijos dėmesio centre.

Ši sritis man buvo gannauja: dirbant startuolyje nuolat tenka atlikti daug skirtingų vaidmenų, tad ir man teko vaidmuo, kurio trūko įmonėje, nors ir ne visiškai tas, kurio tikėjausipradėdama darbą. Bet tai ir yra įdomiausia: priimti naujus iššūkius ir patirtį, kurią turiu, konvertuoti į tai, kas šiuo metu reikalingiausia. Priimdama sprendimus, realizuodama savo viziją, turiu daug laisvės, kita vertus, ir didelę atsakomybę. Tad kiekvieną dieną išmokstu kažką naujo.

Su Lietuva turbūt labiausiai sieja Berlyne veikiantis lietuvių profesionalų klubas irLT Big Brother projektas. Tai lietuvius jungiantis mentorystės projektas, kuris prasidėjoLondone, paskui atėjo į Lietuvą, Ameriką, Skandinaviją. Projekto tikslas – įvairiose profesinėse srityse įsitvirtinusius lietuvius profesionalus suvesti su pradedančiais profesionalais.

Tai Berlynas jau tapo namais?

Atvykus į Vokietiją metus gyvenau Berlyne, po to 3 metus – Heidelberge (universitetiniame mieste pietvakarių Vokietijoje), ir prieš metus, dėl darbo, vėl grįžau į Berlyną. Turiu prisipažinti, kad mano vokiečių kalba nėra ideali, nes gyvendama Vokietijoje visada dirbau anglų kalba (oir mano įmonėje daugiausia dirba ne vokiečiai), tad geriau išmokti kalbą trūksta laiko.

Niekada neplanavau gyventi Vokietijoje, net negalvojau, kad gyvensiu užsienyje. Bet gyvenu Vokietijoje, ir jau sunku įsivaizduoti, kad galėčiau gyventi kažkur kitur.

O ką veikiate po darbo?

Didelė mano laisvalaikio dalis yra susijusi su lietuviškais projektais – klubu, LT Big Brother mentorystės projektu. Taip pat nemažai sportuoju. Dar kultūriniai renginiai: parodos, koncertai, restoranai. Knygos – labiau noras nei realybė, joms ne visada užtenka laiko. Darbo dieną laisvo laiko lieka nedaug, jėgų – taip pat, bet man vis tiek svarbu rasti ir laiko, ir jėgų savęs tobulinimui, kadangi sritis, kurioje dabar dirbu, man pakankamai nauja. Draugė lietuvė, kuri yra gydytoja ir gyvena Dresdene, visada sako: jei nori būti daugiau, turi ir daryti daugiau. Labai paprastas, bet teisingas požiūris. Kartais žmonės tai pamiršta ir nori kažko pasiekti, nedėdami pastangų.

O į Lietuvą grįžtu kiekvienais metais, nors daug draugų jau išvykę iš Lietuvos, išsibarstę po visą pasaulį. Kartais pagalvoju, kaip būtų, jei grįžčiau visam laikui… Tačiau kol kas Vokietijoje, Berlyne jaučiuosi kaip namuose.