Gyvendama, viską matau per meno prizmę. Gerai jaučiuosi ten, kur ramu, saugu, kur galiu kurti. Bet visur yra sąlygų, priklauso, kaip tu su jom susitvarkai. Tiesiai sakyti, kad Amerika yra "pažado žemė", negali. Yra iššūkių. Kaip ir kitur.

Iš Vilniaus į Niujorką atvykau 1996 metais. Nors nemažai studijavau Lietuvoje, norėjau toliau mokytis ir įstojau į Hunter College, į tapybos studijas, nes man buvo įdomu, kaip viskas vyksta čia. Tais laikais, prieš 22 metus, Niujorke viskas buvo kitaip, buvo labai didelis skirtumas, lyginant su Lietuva. Studijos man buvo svarbios kaip integracija, nes aš ketinau čia ilgiau pabūti. Ir užsibuvau štai jau 22 metus.

Amerikoje bendradarbiauju su galerijomis, daug jų turėjau per tą laiką. Vienu metu bendradarbiavau su labai gera Niujorko Chelsea galerija. Todėl mano darbus mato Amerikos žiūrovai, vyko parodos ir Prancūzijoje, ir Italijoje. Aišku, turiu paremti savo kūrybą. Būdavo tokių momentų, kad iš kūrybos galėjau išgyventi, tačiau būdavo ir kūrybinių pertraukų. Aš esu laisvai samdoma menininkė, pastaruoju metu dirbu su kino studijomis. Jie tai vadina scenic artist. Aš vis bandau dirbti srityse, kur galiu realizuoti savo sugebėjimus, kuriuos įgijau studijuodama Dailės akademijoje.

Kurdama meną visada stengiuosi turėti tam skirtą erdvę. Esu pakeitusi labai daug vietų, daugybę apartamentų, bet visada vienas kambarys būdavo skirtas studijai. Kartais mažesnis, kartais didesnis. Kartą turėjau studiją, kur kapinėse seniau mokykla buvo. Labai didelė erdvė ten buvo. Dabar išvis išvažiavau už Niujorko. Turiu didelį kambarį. Štai tokios gyvenimo fazės.

Į Lietuvą parvažiuoju kiekvienais metais, o kartais ir dažniau, ir dar nuvežu savo dukrą. Taip pat labai dažnai čia rodau savo darbus Ir dabar bandau kurti visokius projektus, turiu visokių planų. Jau ateinančiais metais norėčiau čia parodyti savo darbus, surengti parodas. Ryšys su Lietuva tikrai yra, jis niekada nenutrūko.