Esu leidyklos projektų vadovė. Šioje įmonėje, kurią sudaro bent keliasdešimt leidyklų, dirbu jau septyneri metai. Pradėjau nuo elektroninių knygų platinimo, dabar vadovauju visų knygų platinimo projektams ir greitai pereisiu į naujas pareigas – būsiu verslo analitikė IT skyriuje.

Jau Lietuvoje studijavau leidybą, o Paryžiuje pirmąkart lankiausi su Erazmus mainų programa. Tada susipažinau su leidyba Prancūzijoje, kuri mane sužavėjo įvairove. Todėl 2010 m. nusprendžiau šios srities magistro studijas tęsti čia.

Studijavau mažame Bretanės miestelyje elektroninę leidybą. Kadangi norėjau būti savarankiška ir neprašyti tėvų pagalbos, studijuodama dirbau išsyk dviejose vietose: McDonald’e ir stadione esančiame futbolininkų VIP restorane, padavėja. O po studijų išsyk susiradau darbą elektroninių knygų platinimo srityje ir nuo 2012 metų dirbu toje pačioje įmonėje. Dabar, kaip minėjau, rūpinuosi ne tik elektroninių, bet ir popierinių knygų platinimu, taip pat bendrauju su leidėjais, be to, suku į informatikos pusę – kuriame naujas arba tobuliname jau veikiančias knygų platinimo programas (knygynai per tas programas gauna informaciją apie mūsų knygas ir jas užsisako).

Santykis tarp popierinių ir elektroninių knygų jau stabilizavosi: elektroninės knygos užima tikrai nedidelę rinkos dalį. Aš pradėjau dirbti per patį elektroninių knygų bumą. Ši greitai populiarėjanti naujiena Prancūzijoje buvo vertinama dvejopai: leidėjai bijojo, kad jos išstums popierines knygas, kita vertus, daug investavo, kad nuo šių tendencijų neatsiliktų. Prancūzijoje, kitaip nei Lietuvoje, knygų kainas nustato leidyklos (Lietuvoje leidėjas nurodo tik didmeninę kainą), tad rinkoje yra vienintelė knygos kaina, ir knygynas neturi teisės pasiūlyti didesnės, nei 5 procentų nuolaidos. Tokią tvarką jau kelis dešimtmečius reguliuoja specialus įstatymas. Šis įstatymas labai prisidėjo ir prie elektroninių knygų sklaidos, nes, kitaip nei Amerikoje, kur elektroninės knygos Amazon.com iniciatyva buvo pardavinėjamos labai pigiai, Prancūzijoje jos kaina negalėjo būti mažesnė, nei 70 procentų popierinės (tad čia už 2–3 eurus elektroninės knygos nenusipirksi). Reikia turėti omeny, kad nors leidžiant elektronines knygas nėra spausdinimo kaštų, bet platinimo, reklamos, rinkodaros išlaidos panašios, kaip ir popierinės leidybos atveju. Vis dėlto, matyt, dėl tokio nedidelio kainų skirtumo elektroninės knygos Prancūzijoje nepaplito taip plačiai, kaip Amerikoje, ir popierinių knygų rinka dėl to beveik nenukentėjo.

Aš labai daug skaitau, o laisvalaikiu dar dalyvauju dviejuose knygų klubuose, kuriuose išgirstu patarimų, ką dar įdomaus perskaityti. Vienas iš jų – Paryžiuje gyvenančių lietuvaičių. Jau šeštus metus susitinkame kas mėnesį, pabendraujame lietuviškai, kartais smagiai prisijuokiame tiek iš prancūzų, tiek iš lietuvių keistenybių.

Mano darbas nesusijęs su Lietuva, bet bendrauju su lietuvių bendruomene. Buvusi kursiokė dirba Lietuvos kultūros institute, atvažiuoja į knygų muges, tai esu jai talkinusi: pristatinėjusi knygas, vertėjavusi vaikų dirbtuvėse. Tik tiek tų sąsajų. O šiaip jaučiuosi esanti savo vietoje ir nelabai įsivaizduoju, kad galėčiau dirbti ir gyventi kur nors kitur. Čia jau mano antrieji namai.