Kap prasidėj parke Užgavėnės prieš kokius dvidešimt penkeris metus, tep ir einam kožnas metas. Esam umžinieja žyda. Mums Užgavėnės – kap valstybin’ švientė. Nasvarbu, a Vasario šešiolikta ar Kovo aštunta, a da kokia žymi data, Užgavėnės Žemaitijoj yr švents rekals. Šendeina kalėdosem. Biškį nuesem į kaimus, kokius vienkėmius, kur mumis didelia lauk. O, žinot, Užgavėnės y tok’ deina, ka rek tropnia paėsti, i tep jau nemaža reibia, skane. Kiti galvo, kad tas pagrindinis Užgavėnių valgis yr blyna... Nu, blyna atsirad Žemaitijo vėliau. O, žinokit, pats skaniausis Žemaitijoj – Užgavėnių šiupinys. Reibus, su kiaules odega. I mes čia jau prieš Užgavenis biškį, nu, prasivirėm, mokėmės virti. Nu, žinokit, vo skanybė, vo skanybė!