Dabar vyksta Apuolės gyvosios istorijos festivalis. Kiekvienas rekonstruotojas turi savo rekonstrukcijos objektą. Visa ginkluotė, juvelyrika rekonstruojama pagal konkretaus kapo radinius. Šitam festivaliui gal svarbesnė yra ginkluotė. Stengiamasi preciziškai atkurti ginklus, tiek bukus, tiek aštrius. Aštrius atkuriame, kad patikrintume, kaip jie realiai veikdavo. Su jais eksperimentuojant paaiškėja daug dalykų, kurių negalime nustatyti su bukais ginklais. Tarkim, aštraus ginklo smūgis į skydą mūsų kovoms netiktų, nes jis į skydą įsminga, ir priešininkas gali tave lengvai nuginkluoti. Tokios ir kitokios peripetijos išlenda tik eksperimentuojant. Svarbu paminėti, kad esame lietuvių žemėje, kuri pirmoji buvo paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Tai buvo 854 metais. Bijau pameluoti, švedų ar danų karalius Olafas tada nusiaubė tris pagrindines kuršių žemes ir jų administracinius centrus. Išsilaipino ties Gruobinia Latvijoje, ją nusiaubė, tada atvyko čia, ir prasidėjo dešimties dienų mūšis, po kurio vikingai atsitraukė, gavę didelę išpirką, kad paliktų šitą pilį ramybėje. Mūsų rekonstruojami objektai daugiausia yra iš IX–XI a. – kuršių aukso amžių. Tuo metu Skandinavija priėmė krikštą, ir jiems tikėjimas nebeleido užsiimti tikruoju vikingavimu, o kuršiai, Baltijos pajūrio gentis, užvaldė visą Baltijos regioną. Vikingaudami, grobdami jie be galo praturtėjo.