Esame „Galiūnų bazėje“. Ji neseniai atsidarė, tai dar tiktai pradėjom rinkti tokius entuziastus, kaip mes (Vilniuje daugiau tokių vietų nėra). O realiai varžybose dalyvauja nuo 10–12 iki 15 galiūnų.

Galiu pasakyti taip: tos varžybos yra kova su savimi. Aišku, šalia yra varžovas (šiandien mes kartu sportuojam, o rytoj būsim konkurentai), bet tu kovoji ne su varžovais, ne su konkurentais, o su svoriais. Ir varžybose darai tai, ko realiai per treniruotę nepadarai (adrenalinas, atmosfera…). Be to, galimybių ribos nežinomos.

O dėl sveikatos, pasakysiu trumpai: kur yra profesionalus sportas, ten sveikatos nėra. Tie, kurie dirba su sportininkais, tą dalyką supranta, tai jeigu kokia trauma, ar dar kažkas, mes konsultuojamės su sporto daktarais. Šiaip masažai padeda, kinezioterapija, ir viskas.

Kas nenori vadintis stiprausiu! Pagalvoji: ot, galėtum būti stipriausias Lietuvoj, na ir sieki to titulo. Toks hobis.